Pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimas
Tinkamo pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų bendravimo trūkumas gali turėti įtakos į pacientą orientuotai sveikatos priežiūrai ir bendram sprendimų priėmimui. Svarbu skirti dėmesį pacientui ir sveikatos priežiūros specialistui suprantamo dialogo skatinimui.
Kontekstas
Tikėtina, kad pagerinus pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimą, bus užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir teikimo teisingumas. Tai gali padėti sustiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išgelbėti žmonių gyvybes (pavyzdžiui, per visuomenės sveikatos krizes gerai parengta, aiški ir skaidri komunikacija sveikatos klausimais gali paskatinti laikytis rekomenduojamų visuomenės sveikatos priemonių). Aiški abipusė komunikacija suteikia žmonėms (grupėms ir bendruomenėms) galimybę priimti sprendimus. Tai reikalauja bendros kalbos, įskaitant žodžių ir sąvokų supratimą, vartojimą, galimybes klausti ir gauti to paties lygio atsakymus.
Sveikatos priežiūros teikėjo komunikacijos stilius yra susijęs su geresniu paciento supratimu apie savo sveikatą ir jos priežiūrą. Pacientų supratimas apie priežiūrą ir pasitikėjimas savo gebėjimais gali padidinti sveikatos priežiūros teikėjo komunikacijos poveikį.
Sveikatos valdžios institucijos turėtų ieškoti geriausių būdų pasiekti visus žmones, ypač tuos, kurie yra pažeidžiamose situacijose ir/ar sunkiai pasiekiami, pavyzdžiui, benamiai, asmenys patiriantys sunkumų dėl informacinių technologijų prieinamumo ar trūkstamų įgūdžių arba mobilumo apribojimų turintys asmenys.
Sunkumai, su kuriais susiduriama
Europoje vidutiniškai 15 proc. suaugusiųjų nurodo, kad jiems yra sunku suprasti informaciją, kurią suteikia gydytojas. 18 proc. suaugusiųjų nurodo, kad sunku įvertinti, ar gydytojo pateikiama informacija yra tinkama jų gyvenimo būdui. 28 proc. suaugusiųjų nurodo, kad jiems sunku suprasti paskirtų vaistų informaciniuose lapeliuose pateikiamą informaciją . Šie sunkumai rodo aiškų neatitikimą tarp asmenų turimų žinių ir gebėjimų ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugų teikėjų bei sveikatos priežiūros institucijų bendravimo stilių. Taip pat, gydytojai gali pervertinti savo bendravimo įgūdžius. Didėjantis sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvis ir pačių gydytojų trūkumas visoje Europoje gali turėti įtakos asmenų, sveikatos sistemos paslaugų teikėjų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimo kokybei.
Komunikacijos sudėtingumas ir vienodo supratimo nebuvimas dėl skirtingų šnekamųjų kalbų arba dėl nesuprantamų žodžių vartojimo yra kliūtis veiksmingam paciento ir paslaugų teikėjo bendravimui.
Bendravimo sunkumai ypač išryškėja, kai pacientas turi bendravimo poreikių, į kuriuos reikėtų atidžiai atsižvelgti, todėl labai svarbu planuoti ne tik žodinį bendravimą, bet ir kitus bendravimo būdus.
Medicininiai terminai, rizikos sąvokos ir medicinos žargonas, vartojami sveikatos priežiūros specialistų arba išreikšti pacientams siūlomoje spausdintinėje medžiagoje, gali lemti, kad pacientai neteisingai interpretuos informaciją. Taip pat, dėl riboto laiko, skirto susitikimams, kai nėra vietos klausimams ir dialogui, pacientams gali kilti neaiškumų dėl pateikiamų gydymo nurodymų. Tai ypač realu tais atvejais, kai dėl specialių bendravimo poreikių (raidos sutrikimų, negalios) ar kai asmuo neturi pakankamai bendravimo su sveikatos priežiūros specialistais įgūdžių, todėl derėtų skirti papildomo laiko bendravimui.
Veiksmai
Aiškus bendravimas yra pagrindas, kad žmonės suprastų informaciją apie sveikatą ir imtųsi veiksmų. Nepriklausomai nuo sveikatos raštingumo lygio, svarbu, kad sveikatos priežiūros darbuotojai užtikrintų, jog pacientai supranta jiems teikiamą informaciją.
Kad bendravimas tarp pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų būtų veiksmingas ir tinkamas, pacientai turi turėti pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę ir gebėti susieti informaciją su savo kasdieniu gyvenimu. Sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų komunikacija būtų aiški ir skaidri, atitiktų įvairių žmonių, įskaitant turinčius kognityvinių sutrikimų ar kalbos sunkumų, poreikius. Bendravimo gerinimui naudojamos priemonės: "Bendravimas visiems" (angl. Communicate for All), "Klausk manęs 3®" (angl: Ask Me 3®), "Mokau tave-mokyk mane" (angl. „Teach-Back“) ir paprastos kalbos principų taikymas.
Asmenims reikia:
Sveikatos sistemos atsakomybė:
informacijos apie tai, kad turi teisę į bendravimą pagal savo gebėjimą suprasti;
žinių apie savo sveikatos būklę ir atitinkamas sąvokas, gebėjimo suprasti, ką sako sveikatos priežiūros specialistai ir kas perduodama spausdintinėje medžiagoje;
gebėjimo aiškiai bendrauti (taip pat ir internetu) ir prašyti paaiškinimų;
gebėjimo įvertinti priežiūros tinkamumą ir nurodymų pritaikomumą iš asmeninės perspektyvos, taikyti nurodymus ir sprendimus praktiškai, kasdieniame gyvenime.
taikyti skaidrius ir atvirus bendravimo būdus, dėl neaiškumų, susijusių su rizika sveikatai;
sukurti bendravimo erdves, kuriose būtų atsižvelgiama į specialius pacientų bendravimo poreikius ir jų kultūrinę kilmę, pasirūpinti profesionaliais vertėjais arba, jei reikia, pasitelkti kultūrinius tarpininkus;
plėtoti skaitmeninių e. sveikatos svetainių ir paslaugų prieinamumą žmonėms, turintiems įvairių bendravimo poreikių, ir skirti laiko papildomiems susitikimams;
bendraujant vengti medicininių žargonų ir sudėtingų pacientams nesuprantamų žodžių;
rekomenduoti sveikatos priežiūros specialistams mokymus apie įvairius bendravimo su pacientais, turinčiais bendravimo poreikių, būdus, taip pat mokymus apie bendravimą skaitmeninėje aplinkoje.
„Pacientų mokymo apie vaistų vartojimą skyriaus“ įkūrimas yra vietinio sveikatos raštingumo projekto Şanlıurfa mokymo ir tyrimų ligoninėje, esančios Ş.Urfa provincijoje, pietryčių Anatolijos Turkijos regione, pavyzdys.
Tikslas ir uždaviniai:
Užtikrinti teisingą vaistų vartojimą ir efektyvius gydymo rezultatus ligoninėje gydomiems pacientams, kuriems paskirti vaistai.
Tikslinė grupė
Visi pacientai, įskaitant gydomus vaikus (ir jų tėvus).
Metodas:
Gydytojas, ištyręs pacientą, , esant indikacijoms, jam paskiria vaistus, kuriuos pacientas turi vartoti. Tuomet, pacientai nukreipiami į "Pacientų mokymo apie vaistų vartojimą skyrių", kuriame dirba slaugytojos, prižiūrimos farmakologo. Šiame skyriuje pacientai mokomi, kaip tinkamai vartoti jiems paskirtus vaistus. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai skatinami lankytis šiame skyriuje, nes gydantis gydytojas gali išduoti "vaistų vartojimo ataskaitą", kuri leidžia skyriuje dirbantiems specialistas atnaujinti receptą paskirtiems vaistams, ir tai padeda sumažinti apsilankymų ligoninėje skaičių.
Rezultatai:
geresni pacientų sveikatos rezultatai;
sumažintas galimas šalutinis poveikis dėl neteisingo vaistų vartojimo;
sumažėjęs priėmimo į greitosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo ir pakartotinių kreipimųsi skaičius.
Pridėtinė vertė:
Teisingas vaistų vartojimas sumažina sveikatos priežiūros išlaidas ir pagerina paciento sveikatos būklę.
Ši sistema, skirta informuoti pacientus, kuriems diagnozuotas vėžys, buvo įdiegta 2000-ųjų pradžioje kaip pirmojo Europos kovos su vėžiu plano (angl. A cancer plan for Europe) dalis. Šios priemonės tikslas yra sudaryti sąlygas geresniam ir lengvesniam informacijos pasiekiamumui ir plitimui pacientams ir jų šeimos nariams. Ši sistema skatina laikytis konkrečiai diagnozei siūlomos gydymo strategijos. Tai grindžiama aiškios ir tinkamos informacijos teikimu, atsižvelgiant į pacientus ir jų pageidavimus, taip suteikiant realią paramą.
Tikslinė grupė:
Sistema skirta visiems vėžiu sergantiems pacientams, pradedant nuo pirminės histologiškai patvirtinto vėžio diagnozės iki ligos recidyvo.
Metodas:
Sistema yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigoje vykstančius procesus. Ją sudaro keturi etapai:
paciento lydėjimas ir poreikių nustatymas;
nukreipimas ir (arba) galimybė gauti papildomą priežiūrą (ypač vaisingumo išsaugojimo atveju);
koordina paciento informavimas apie ligos diagnozę ir siūlomą gydymą;
vimas tarp gyvenamosios vietos, miesto ir sveikatos priežiūros įstaigos.
Pacientui pateikiami įvairūs dokumentai, padedantys orientuotis sveikatos sistemoje, pavyzdžiui, personalizuotos priežiūros galimybės, kurioje nurodomi gydymo etapai, atitinkamas grafikas, informacija apie palaikomąją pagalbą, naudingų kontaktų sąrašas.
Sistema grindžiama tarpdisciplinine priežiūra, kurioje pirmiausia dalyvauja gydytojai ir paramedikai. Nacionalinis vėžio institutas paskelbė rekomendacijas ir gaires, padedančias sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams kurti šią sistemą. Atitinkami specialistai (tiek valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek privačiai praktikuojantys gydytojai) dalyvauja ad hoc tęstiniame mokyme.
Sistema buvo plėtojama pagal Europos kovos su vėžiu planus, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įvairovę (didėjant vadinamosios "miesto" medicinos vaidmeniui) ir tam tikrų grupių, pavyzdžiui, vaikų ir protinę negalią turinčių asmenų, padėtį.
Rezultatai:
Pacientų, kuriems diagnozuota liga, informavimo sistema įdiegta visose sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose teisę teikti vėžio gydymo paslaugas. Jos organizavimas yra aprašytas Nacionalinio vėžio instituto gairėse ir yra vienodas visoje šalyje. Sistemos įgyvendinimas yra viena iš kertinių kokybės sąlygų, kurias turi taikyti visos su vėžio gydymu susijusios įstaigos.
Pridėtinė vertė:
Aiški ir tinkama informacija, atsižvelgiant į pacientus ir jų pageidavimus, o tai padeda užtikrinti realią tarpdisciplininę pagalbą. Didelis privalumas yra tai, kad ši sistema buvo pritaikyta visoje šalyje.
Nepakankamos pacientų prancūzų kalbos žinios, gydytojų konsultacijų metu, yra kliūtis pacientams gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl buvo nuspręsta šiuos kalbos netolygumus spręsti suteikiant sveikatos priežiūros specialistams galimybę konsultacijų metus naudoti vertimo paslaugomis. Kalbinių kliūčių pašalinimas ne tik palengvina bendravimą, tačiau leidžia:
gerinti prevencijos, atrankinės patikros ir sveikatos priežiūros prieinamumą;
sumažinti nereikšmingų, nereikalingų ir brangiai kainuojančių tyrimų skaičių;
didinti asmens savarankiškumą ir stiprinti pagarbą jo teisėms (informavimui, konfidencialumui, laisvam ir sąmoningam sutikimui).
Tikslinė grupė:
Tai aktualu visiems šiaurės rytų regiono gyventojams, kuriems prancūzų kalba nėra gimtoji ir tame regione dirbantiems, privačia praktika užsiimantiems, gydytojams ir akušeriams.
Rezultatai:
Paciento kalbą mokantis vertėjas yra pasiekiamas per 5 minutes nuo sveikatos priežiūros specialisto prašymo, net ir iš anksto nesuplanuoto vizito atveju.
Pridėtinė vertė:
Galimybė naudotis profesionaliu žodinius vertimu padeda skatinti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kitakalbiams ir jų integraciją į visuomenę. Vertimas telefonu, taip pat, padeda mažinti teritorinius ir regioninius sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumus.
nugara
„Bendravimas visiems: prieinamo bendravimo vadovas (angl. Communicate For All: a guide to accessible communication )“ – Prancūzijos pavyzdys
Laura HENNINGER
Modified 10 Days ago.
Tikslas ir uždaviniai
„Bendravimas visiems: prieinamo bendravimo vadovas (angl. Communicate For All: a guide to accessible communication )“ yra Prancūzijos sveikatos agentūros (Santé Publique France) parengtas vadovas, paremtas sveikatos raštingumo koncepcija ir skirtas skatinti tinkamą sveikatos raštingumo sklaidą.
Tikslinė grupė:
Bendravimo vadovas skirtas visiems, kurie dalyvauja kuriant ir skleidžiant visiems prieinamą informaciją, nepriklausomai nuo jų auditorijos ir raštingumo įgūdžių: gyventojams, migrantams, neraštingiems, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems. Be kitų subjektų, šis rekomendacinis Bendravimo vadovas skirtas sveikatos priežiūros ir medicinos bei socialinėms įstaigoms ir tarnyboms, siekiant padėti šioms organizacijoms tapti sveikatos raštingumą skatinančiomis organizacijomis. Tai aktualu sveikatos priežiūros ir sveikatos stiprinimo specialistams.
Metodas:
Šis Bendravimo vadovas yra labai praktiška priemonė, iliustruota daugybe pavyzdžių. Vadovas naudojamas kaip priemonė, padedanti suprasti rašytinį, žodinį, skaitmeninį, vaizdinį bendravimą, kad ir koks būtų paciento sveikatos raštingumo lygis. Bendravimo vadove dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir klaidomis, kurių reikia vengti.
Rezultatai:
Bendravimo vadovas atitinka dalyvių poreikius, atsižvelgiant į tai, ar jie nori kurti spausdintus dokumentus, naudoti vaizdus ar kurti interneto svetaines bei kitas skaitmenines laikmenas, kuriomis kuriama žodinė komunikacija. Jame taip pat siūlomi būdai, kaip geriau atsižvelgti į sveikatos raštingumo įgūdžių skirtumus organizacijoje.
Pridėtinė vertė:
Bendravimo vadovas parengtas taip, kad juo besinaudojantys dalyviai būtų vedami, lydimi žingsnis po žingsnio rengiant savo komunikaciją, siekiant galutinio tikslo – kad jį suprastų visi.
Tikslas ir uždaviniai: 
