nugara 2022-2026 m. sveikatos raštingumo veiksmų planas - Turkijos pavyzdys

 Tikslas:

Padidinti sveikatos raštingumo lygį visoje šalyje, ugdant pažintinius ir socialinius įgūdžius, kurie reikalingi su sveikata susijusiai informacijai gauti, suprasti ir naudoti, siekiant pagerinti savo sveikatą ir ją išsaugoti.


 Uždaviniai:

  • sukurti ir įdiegti vertinimo skalę, kuri padėtų nustatyti esamą gyventojų sveikatos raštingumo lygį;
  • kurti ir skleisti tikslią, prieinamą ir naudingą informaciją apie sveikatą;
  • kurti ir diegti su sveikata susijusią programinę įrangą, pavyzdžiui, E-NABIZ ir MHRS: MHRS yra centrinė gydytojų paskyrimų sistema; E-NABIZ yra asmens sveikatos įrašų sistema, kurioje tvarkoma asmens sveikatos informacija ir kuria naudojasi visuomenė ir sveikatos priežiūros specialistai, norėdami peržiūrėti diagnozes ir gydymą, tyrimų ataskaitas, diagnostinių vaizdų įrašus, receptus, skiepus, apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigose, ankstesnius ir būsimus pacientų paskyrimus;
  • didinti sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos raštingumą;
  • didinti visuomenės informuotumą apie ligas ir rizikos veiksnius;
  • skatinti sveikos gyvensenos įpročius;
  • didinti visuomenės informuotumą apie tinkamą sveikatos paslaugų naudojimą;
  • vykdyti stebėsenos ir vertinimo procesus.

 Tikslinė grupė:

Norima pasiekti visas demografines grupes: vaikus, nėščias moteris, tėvus, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis.


 Metodas:

Veiksmų planas įgyvendinamas bendradarbiaujant su partneriais, pavyzdžiui, universitetais, Turkijos statistikos institutu (TÜİK), Turkijos radijo televizija (TRT), privačiais televizijos ir radijo kanalais, kitomis ministerijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Ministerijos ir jų regioninės organizacijos rengia su sveikatos raštingumu susijusius projektus, kurie atitinka jų pareigų ir atsakomybės sritį (pavyzdžiui, Šeimos ir socialinių paslaugų ministerija, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija rengia sveikatos raštingumo mokymus šeimoms). Planuojama bendradarbiauti su šiomis institucijomis:

  • TUIK - pagal sukurtą vertinimo skalę įvertinti dabartinę gyventojų sveikatos raštingumo būklę;
  • Universitetais, kuriuose vertinami minėtų vertinimo skalių rezultatai ir rengiamos mokslinės publikacijos;
  • TRT, privačiais radijo ir (arba) televizijos kanalais, tradicinės ir naujosios žiniasklaidos kanalais, rengiant turinį, skirtą suaugusiųjų sveikatos raštingumui didinti;
  • Turkijos savivaldybių sąjunga ir atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis organizuojant ir skleidžiant informaciją apie veiklą visoje šalyje;
  • Turkijos žaliojo pusmėnulio draugija didinant informuotumą apie priklausomybes;
  • Pasaulio sveikatos organizacija, kuri atliks mokslinius tyrimus apie priklausomybes ir racionalų vaistų vartojimą.

Veiksmų plano veiklos veiksmingumui ir tęstinumui užtikrinti:

  • atsižvelgiant į kiekvienos institucijos misiją, viziją ir veiklos sritį, iš partnerių išrenkama atsakinga institucija, kuri bus atsakinga už veiklos ataskaitos pateikimą kas 6 mėnesius;
  • į internetinę stebėsenos platformą įvedami duomenys apie vykdomą veiklą - atsakingos partnerių institucijos;
  • Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo generalinis direktoratas kas 6 mėnesius stebi procesą ir pasiekimų ataskaitas tam, kad būtų užtikrintas veiksmų plane numatytos veiklos veiksmingumas ir tęstinumas.

 Rezultatai:

Sveikos gyvensenos gerinimas ir tęstinumas.


 Pridėtinė vertė: 

Žemas sveikatos raštingumo lygis yra įvairių neigiamų elgsenos ir pasekmių priežastis, pavyzdžiui, prasto, su sveikata susijusių pranešimų supratimo, netinkamo vaistų vartojimo, dažnesnių hospitalizacijų dėl nepakankamo naudojimosi prevencinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir pernelyg dažno naudojimosi skubios pagalbos paslaugomis. Tokie atvejai trukdo veiksmingai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, dėl to mažėja jų produktyvumas, didėja sergamumas ir mirtingumas, didėja gydymo išlaidos. Remiantis tuo, prognozuojama, kad, padidinus sveikatos raštingumo lygį, pagerės bendra gyvenimo kokybė ir gerokai sumažės sveikatos priežiūros išlaidos.


 Rezultatai:

Remiantis "Sveikatos raštingumo lygio ir susijusių veiksnių tyrimu Turkijoje (2018 m.)", pagal Türkiye-Türkiye Sağlık Okur Yazarlığı Ölçeği-TSOY-32 sveikatos raštingumo skalę, dalyvių sveikatos raštingumo lygis yra 30,9 proc. (nepakankamas) ir 38 proc. (probleminis-ribotas). Reguliariai matuojant gyventojų sveikatos raštingumo lygį, galima gauti svarbių rekomendacijų dėl tolimesnių veiksmų ir politikos veiksmų, skirtų sveikatos raštingumui gerinti.

Tikėtini veiksmų plano rezultatai:  

  • sudaryti galimybes kiekvienam visuomenės nariui gauti patikimą ir suprantamą informaciją;
  • didinti vaikų ir jų šeimų informuotumą, įtraukiant sveikatos raštingumą kaip dalyką į pagrindinio ugdymo programą;
  • teigiami asmenų sveikos gyvensenos pokyčiai;
  • asmenys dalyvauja priimant sprendimus dėl jų pačių gydymo ir priežiūros;
  • asmenys laikosi gydymo instrukcijų, taip padėdami sumažinti vaistų (medikamentų) skyrimo ir vartojimo klaidų skaičių;
  • asmenys turi žinių ir prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir ligas, su kuriomis susiduria;
  • didinti visuomenės informuotumą apie priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų sukeliamą žalą;
  • asmenys turi žinių apie reprodukcinę sveikatą, profesinę sveikatą ir saugą, pagyvenusių žmonių sveikatą ir priežiūrą, pacientų priežiūrą, aplinkos sveikatą, lėtines ligas, pavyzdžiui, hipertenziją, cukrinį diabetą, astmą, infekcines ligas, ir laikosi ligų valdymo programų;
  • didinti dalyvavimą sveikatos stiprinimo programose, pavyzdžiui, prevencinėje vėžio patikroje, rizikingos sveikatos elgsenos, nelaimingų atsitikimų namuose prevencijoje, šeimos švietimo programose;
  • užtikrinti, kad visi žmonės mokėtų efektyviai naudotis prevencinės sveikatos paslaugomis;
  • mažinti hospitalizaciją ir naudojimąsį skubios pagalbos tarnybų paslaugomis;
  • mažinti išlaidas sveikatos apsaugai.
  • Diminuer la taille du texte
  • Augmenter la taille du texte
  • Imprimer la page

Download the guide

 Pilna versija

 Esminiai elementai (english)

Health literacy good practices
Access to appropriate care
Access to digital spaces
Access to valid health information
Communication between individuals
Health literacy policy, mobilisation and capacity building
Shared decision-making
Country
Albania
Andorra
Armenia
Austria
Azerbaijan
Belgium
Bosnia and Herzegovina
Bulgaria
Croatia
Cyprus
Czech Republic
Denmark
Estonia
Finland
France
Georgia
Germany
Greece
Hungary
Iceland
International
Ireland
Italy
Latvia
Liechtenstein
Lithuania
Luxembourg
Malta
Monaco
Montenegro
North Macedonia
Norvège
Pays-Bas
Poland
Portugal
Republic of Moldova
Romania
San Marino
Serbia
Slovak Republic
Slovenia
Spain
Sweden
Switzerland
Türkiye
Ukraine
United Kingdom
Reset Filter