Kas yra aktyvizmas?

Žodžiui „aktyvizmas“ tėra maždaug 100 metų, bent jau dabartine jo prasme; jis išvestas iš veiksmažodžio „veikti“ (angl. act → activism). Aktyvistas – tai žmogus, aktyviai pasisakantis už pokyčius, paprastai politinius ir socialinius. Aktyvizmas yra tai, kuo užsiima aktyvistai – t. y. jų naudojami būdai pokyčiams pasiekti.

Protestuotojai už taiką ir teisė protestuoti

Du taikos aktyvistai surengė viešą vardų skaitymą prie Dauning Stryto, kur gyvena Didžiosios Britanijos premjeras, vartų. Viena jų, 23-ejų metų Maya Evans, perskaitė visų nužudytų britų kareivių vardus, o jos draugas skaitė ilgą sąrašą irakiečių, kurie prarado gyvybes per karą Irake. Už šį veiksmą Maya buvo suimta, nes ji iš anksto policijai nepranešė apie būsimą protestą. Šis įvykis susilaukė šalies žiniasklaidos dėmesio ir įžiebė diskusijas apie žodžio laisvę ir teisę protestuoti. Po šio – ir daugybės kitų panašių veiksmų – valdžia sutiko peržiūrėti įstatymą, be išankstinio policijos leidimo draudžiantį žmonėms protestuoti Londono centre.

„Nenorėjau būti suimta, bet nemanau, kad dariau kažką blogo – tiesiog stovėjau ten krintant dulksnai tą antradienio rytą su savo kolega ir skaičiau vardus žmonių, kurie žuvo kare. Nelaikau to nusikalstama veika ir nemanau, kad už tai turėjau būti areštuota.“ Maya Evans

Žmogaus teisių prasme aktyvizmas – tai žmogaus teisių gynimas visur, kur jos bebūtų pažeidžiamos ar joms grėstų būti pažeistoms, ir bet kokiu lygiu. Todėl žmogaus teisių aktyvizmas – tai reagavimas į neteisybę, netinkamą elgesį, smurtą ar diskriminaciją ir bandymas tai ištaisyti. Tai pasiruošimas padėti ir pademonstruoti solidarumą su kitų žmonių kovomis, ypač kova siekiant užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi oriai ir pagarbiai, ir pasirengimas padėti palengvinti ėjimą link žmogiškesnės, lygesnės ir teises gerbiančios visuomenės. Efektyvūs aktyvistai – tai žmonės, pilni užsispyrimo, kūrybiškumo, atsidavimo ir neretai drąsos, tačiau labiausiai – tikėjimo žmonėmis ir žmogaus teisėmis. Jie tiki, kad pasaulis, kuriame žmogaus teisės gerbiamos, yra įmanomas, ir nori, kad tai taptų realybe.

Klausimas: Ar aktyvistai labai skiriasi nuo „normalių“ žmonių? Kokias aktyvisto savybes matote savyje?

Be abejonės, aktyvizmas reikalauja atsidavimo idealui ar reikalui, ir paprastai tam būtinas nuolatinis ir ilgalaikis įsipareigojimas. Pavyzdžiui:

• Aplinkosaugos aktyvistai laimi vieną mūšį – sustabdo anglimi varomos elektros jėgainės statybą ir nedelsdami pradeda naują kampaniją – sustabdyti oro uosto pakilimo tako plėtrą.
• Taikos aktyvistai 30 metų kovoja už tai, kad būtų sukurta tarptautinė konvencija, draudžianti naudoti sausumos minas.
• Vietiniai aktyvistai, kovojantys už tai, kad nebūtų uždaryta jų ligoninė ar sporto salė, šiuos klausimus pateikia motyvuodami visapusiškai, o vienoms durims užsidarius ieško kitų.

Nors mes tikime, kad kiekvienas žmogus yra „mini aktyvistas“, visą savo gyvenimą įsitraukęs į įvairias kovas, šiame vadove daugiau kalbame ne apie aktyvizmą, o apie „ėmimąsi veiksmų“. Tradicine prasme aktyvistai taip pat „imasi veiksmų“, bet jie tai daro nuolatos, naudoja įvairius metodus ir greičiausiai nesustos tol, kol jų veiksmai turės kokį nors poveikį. Jauni žmonės, su kuriais dirbate, tikėtina, šokinės tarp veiksmo ir ne veiksmo, kartais prisijungdami prie kitų aktyvistų, o kartais kovodami vieni dėl to reikalo, kuris jiems yra svarbus.

Klausimas: Ar galite įvardyti „dalykus-kovas“, dėl kurių kovojote ir kurias gynėte? Ar švietimą taip pat laikote viena tokių „kovų“?

Ką reiškia „imtis veiksmų“?

Kalbėdami apie tai, kad „grupė imasi veiksmų“, turime omenyje kai ką daugiau nei „formalus“ užsiėmimas (kaip tie, aprašytieji 2-ajame skyriuje) – kai ką, kas greičiausiai įtraukia ir platesnę bendruomenę, ne tik pačią grupę. Veiksmai, kaip ŽTŠ dalis, turėtų pasiekti ne tik edukacine prasme vertingų rezultatų, bet kur kas daugiau. Pavyzdžiui:

• Vizitas į apylinkės prieglaudą benamiams žmonėms arba į prieglobsčio prašytojų centrą gali padėti pašalinti kliūtis ar išankstines nuostatas ir tapti paguodos šaltiniu tiems, kurie yra lankomi.
• Žiniasklaidai adresuotas laiškas, pasirašytas jaunų žmonių ir kritikuojantis rasistines ar netolerantiškas nuostatas, gali informuoti žiniasklaidą apie jaunų žmonių požiūrį ir priversti žurnalistus stoti į akistatą su savo pačių šališkumu.
• Vietos bendruomenėje surengta nuotraukų paroda, vaizduojanti taršos poveikį rajonui, gali atverti žmonėms akis ir padėti įžiebti judėjimą šiai problemai spręsti.

Kiekvienas šių veiksmų turi tikslą ir poveikį už grupės ribų, tačiau kartu jie įgalina ir įtraukia į veiklą pačius jaunus žmones. Praktiniai veiksmai gali pagyvinti pamoką: suteikti žmogaus teisėms reikšmės ir paversti jas kažkuo itin pozityviu. Matyti, kad tavo veiksmai gali padėti kitiems – ir tau pačiam – yra veiksminga pamoka, motyvuojanti jėga ir paskatinimas, kad pokyčiai įvyks, jei mes juos vykdysime.

Klausimas: Jei esate dirbę su grupe, kuri užsiėmė veiksmais, kokie buvo jų svarbiausi rezultatai, turint omeny poveikį ir mokymąsi?

ŽTŠ, veiksmų ėmimasis ir aktyvizmas: kuo jie skiriasi?

        • 2-ajame skyriuje pateikti mokomieji užsiėmimai yra daugiausia orientuoti į vidų, t. y. į grupę: jų tikslas – individualių dalyvių švietimas.
• Imtis veiksmų išoriniame pasaulyje grupei turi edukacinės vertės, be to, tai orientacija į išorę, į tikras pasaulio problemas.
• Aktyvistams – tiek profesionaliems, tiek „puse etato“ dirbantiems – vienintelis tikras tikslas yra jų sprendžiama problema ir išorinis pasaulis. Aktyvistai tęs veiklą tol, kol pasieks savo tikslą.

„Augantys vaikai“ (port. Putos qui a ta cria)

Grupė Lisabonos priemiesčiuose gyvenančių jaunų žmonių, kurių tėvai ar seneliai atvyko iš Afrikos, muziką panaudojo kaip įrankį siekiant įveikti visuomenės atstumtųjų jausmą ir šviesti kitus apie pagarbą kultūrinei įvairovei. Kaip jie patys paaiškina savo tinklalapyje, antros kartos imigrantai dažnai jaučiasi „visuomenės atstumti šalyje, kurioje jie gimė ir gyvena, ir visuomenės atstumti šalyse, kuriose gimė ir gyveno jų tėvai. Vienas iš būdų šiai dilemai ir jos sukeltai frustracijai įveikti visada buvo muzika.“

Tad jaunieji menininkai nusprendė pasinaudoti repu ir kitokiomis muzikos formomis kaip įrankiu socialiniam švietimui, kuris motyvuotų jaunus žmones ir propaguotų socialinę sanglaudą. Ritmu ir poezija jie iškomunikavo savo žinutę ir parėmė kitus reperius, ragindami juos muziką naudoti kaip įrankį socialinei transformacijai. Po keleto mokymo kursų ir gavę paramą iš Europos Sąjungos Jaunimo programos, grupė „Putos que a ta cria“ įrašė du CD ir vieną DVD, dalyvavo įvairiuose viešuose renginiuose , suorganizavo jaunimo festivalį apie žmogaus teises ir motyvavo kitus reperius. „Hiphopas smagu, bet kartu tai ir intervencija.“
http://www.myspace.com/putosquiatacria

ŽTŠ ir aktyvizmo „tikslas“

Kada grupė gali imtis veiksmų?

Trumpas atsakymas yra „bet kada“. Šio skyriaus 2-ajame poskyryje apibūdinti bendruomeniniai veiksmai gali būti naudojami ir prieš, ir po mokomojo užsiėmimo jaunimo klube ar klasėje. Veiksmo po užsiėmimo privalumas tai, kad grupė jau turėtų geriau bei giliau suprasti problemas ir gali tapti kūrybiškesnė sprendžiant, kokia veiksmo forma būtų efektyvesnė. Veiksmo prieš užsiėmimą privalumas yra tai, kad grupė gali geriau įsitraukti į užsiėmimą, nes dalyviai jau bus suvokę aptariamo klausimo svarbą.

Reguliariai su ŽTŠ dirbantys edukatoriai dažnai pereina nuo vieno modelio prie kito, priklausomai nuo konkrečios temos, grupės susidomėjimo ar supratimo ir galbūt net savo santykio su tam tikra grupe. Daug šiame skyriuje pateikiamų veiksmų bandėme susieti su konkrečiais 2-ojo skyriaus užsiėmimais. Jie pažymėti paraštėse, dauguma jų siejasi su „Idėjomis veiksmams“ užsiėmimų pabaigoje. Beveik visus galima vykdyti kaip įvadą prieš užsiėmimą ar po jo – nagrinėjamoms temoms suteikti praktinį, realybės jausmą.