Eiga

1 žingsnis.
1. Grupei garsiai perskaitykite 1-ą „Kai išauš rytojus“ dalį. Pabaigę leiskite 5 minutes prisiminti pagrindinius punktus ir surašyti juos savais žodžiais. Tuomet paprašykite šalia sėdinčių dalyvių apsikeisti savo lapais, perskaityti vienas kito užrašus ir juos pakomentuoti.
2. Pakvieskite keletą dalyvių savanoriškai perskaityti savo užrašus prieš visą grupę, tada padiskutuokite apie tų versijų skirtumus: ar kurie nors dalyviai prisiminė daugiau detalių nei kiti? Ar kai kurie išgalvojo detalių, kurių nebuvo istorijos originale?
3. Paklauskite dalyvių, kaip jie reaguoja į šią istoriją: kas, jų manymu, yra pasakotojas? Kas įvyko?
2 žingsnis.
4. Perskaitykite iškarpą iš laikraščio ir 2-ą Nanono pasakojimo dalį.
5. Dabar duokite poroms 10–15 minučių aptarti šią naują informaciją tarpusavyje. Jeigu jos norėtų darkart pažvelgti į tekstą, pateikite joms „Kai išauš rytojus“ kopijų.
6. Tada paprašykite jų pamąstyti apie šiuos dalykus:
• Ar jų nuomonės apie Dwightą ar Nanoną pasikeitė sužinojus, kad jie laukia mirties bausmės? Kaip? Kodėl?
• Kaip manote, ką Dwightas turėjo omenyje sakydamas: „Jeigu teisi kitus taip, kaip ši sistema teisė tave, būsi ne geresnis nei tie, kurie tave pasmerkė mirčiai“. Ar su juo sutinkate?
7. Pradėkite bendrą diskusiją apie visus šiuos dalykus, gaukite grįžtamąjį ryšį iš įvairių porų.

Aptarimas ir apibendrinimas

Šį užsiėmimą galima panaudoti svarbiais, įdomiais klausimais įžiebiant diskusijas, kurios gali pasitarnauti kitoms veikloms. Tačiau rekomenduotina, kad aptarimo metu išliktumėte kuo arčiau temų, apie kurias grupė jau yra diskutavusi, ir nepradėtumėte visiškai naujų temų (žr. žemiau: Patarimai fasilitatoriams –(ėms).
• Ar šis užsiėmimas jus ko nors išmokė apie save? Ar jis privertė jus permąstyti kurias nors ankstesnes savo nuomones ar įsitikinimus?
• Kaip manote, ką šiuo užsiėmimu bandoma iliustruoti? Ar šis tikslas pasiektas, o jei ne – kodėl ne?
• Ką – jeigu apskritai ką nors – šis užsiėmimas jums sako apie teisę į gyvybę? Ar diskusijos metu buvo kalbama apie kurias nors kitas teises?

Pasižymėkite šiuos dalykus ant didelio popieriaus lapo – panaudosite tai ateityje.

Patarimai fasilitatoriams (-ėms)

Per pirmąją diskusiją (perskaičius 1 dalį) labai svarbu niekaip neišsiduoti apie šių dviejų vyrų situaciją: pabandykite iš dalyvių išgauti įspūdžius apie jų būdą, bet neužsiminkite, kad turite tam kažkokią svarbią priežastį. Tikslas – paanalizuoti šių vyrų žmogiškąją pusę, nieko nežinant nei apie jų dabartines aplinkybes, nei praeitį.

Apsikeitimas užrašais pirmajame žingsnyje reikalingas tam, kad žmonės pamatytų, kaip skirtingai įsimenama ta pati informacija. Verta pabrėžti, kad čia ne joks testas, tad niekas neturėtų kuklintis ir nesidalyti savo užrašais, tai tiesiog būdas parodyti skirtingus požiūrius. Mėginkite labiau išklausinėti tuos, kurių užrašai radikaliai skiriasi nuo jų kaimyno užrašų. Paklauskite, kodėl taip galėjo nutikti – kodėl, pvz., vieni žmonės atsiminė informaciją, kurią kiti visiškai ignoravo.

Pats užsiėmimas greičiausiai sukels per daug klausimų vienai sesijai, tad diskusiją palaikykite tik siūloma trajektorija, pvz., neleiskite žmonėms pernelyg daug diskutuoti apie pačią mirties bausmę. Pasistenkite, kad diskusija fokusuotųsi į du pagrindinius dalykus:
1. Kiek mes, valdžia, visi galime „teisti“ žmones remdamiesi kažkuo, ką jie (mūsų manymu) padarė. Turbūt būtent tai Dwightas ir turi omenyje sakydamas, kad nereikia „teisti“ kitų taip, kaip valdžia teisė jį (ir Nanoną). Iš esmės valdžios institucijos juos tiesiog nurašė kaip žmones remdamosi tuo, ką, jų nuomone, jie padarė praeityje.
2. Net ir vadinamieji „užkietėję nusikaltėliai“ išlaiko savo prigimtinius žmogiškus bruožus – ne tik Dwighto minimą „rūpestį ir atjautą“, bet ir „frustraciją ir depresiją“ kaip įkalinimo rezultatą, ką apibūdina Nanonas.

Diskutuojant apie teisę į gyvybę, pabandykite komentarus išlaikyti atskirai nuo praktinių argumentų už ar prieš mirties bausmę. Veskite diskusiją link klausimo, ar šie du žmonės tebeturi teisę į gyvybę – o jei ne, kaip žmogus gali tokią teisę „prarasti“. Pvz., ar kas nors gali atimti teisę iš kitų piliečių, net jei šie ir padarė nusikaltimą?

Pasiūlymai, ką daryti toliau

Dainos visada buvo galingas įrankis žmonių kovoje už teises. Galbūt grupė panorės paklausyti dainų apie laisvę ir teisingumą – o gal net ir patys vieną parašyti.

Galite parodyti jiems filmų šia tema. Mes siūlome šiuos:
• „Dead Man Walking“ (rež. Timas Robbinsas, 1995 m.). Tai amerikiečių filmas, pasakojantis istoriją apie tai, kaip sesuo Helen susidraugavo su mirties bausme nuteistu kaliniu.
• „Decalogue V: Thou shalt not kill“ (rež. Krzysztofas Kieslowskis, 1988 m.). Pagrindinis veikėjas – jaunas 20-metis vyras, kuris įvykdo žiaurią žmogžudystę, bet taip pat žiauriai ir barbariškai valdžia jį nužudo. Ši drama atskleidžia, kad kiekvieno gyvybė turi būti gerbiama ir kad niekas nenusipelno būti nužudytas.
• „Into the Abyss“ (rež. Werneris Herzogas, 2011 m.). Pokalbiai su mirties bausme nuteistu Michaelu Perry ir jo nusikaltimo paliestaisiais tampa tyrimu, kodėl žmonės – ir valdžia – žudo.

Galite perskaityti ar suvaidinti (visą ar ištraukas) pjesę „The Exonerated“, kurią parašė Jessica Blank ir Erikas Jensenas (theexonerated.com). Pjesėje kaitaliojasi monologai pirmuoju asmeniu ir teismo salėje bei kalėjime vykstančios scenos; taip pasakojama istorija apie šešis drąsius žmones, kuriems susidūrimas su Amerikos kriminalinio teisingumo sistema buvo itin siaubingas, ir kaip jie tai išgyveno.

Tęskite temas, iškilusias užsiėmimo pabaigoje. Suorganizuokite formalius debatus arba panaudokite metodą „Rinkimų triukai“. Temos gali būti šios:
• Bausmės: koks yra nusikaltėlių įkalinimo ir (ar) nužudymo tikslas? Apsaugoti visuomenę, pakeisti nusikaltėlių elgesį, o gal tai – kerštas?
• Mirties bausmė: kokie yra argumentai už ir prieš mirties bausmę?
• Tautos saugumas prieš individo saugumą: kokios yra galimo valdžios elgesio su pačiais blogiausiais nusikaltėliais ar teroristais ribos? Pvz., ar galima kankinti asmenį, jeigu iškilo grėsmė tautos saugumui?

Galite sukurti projektą apie mirties bausmės santykį su vaiko teisėmis. Kai kuriose šalyse vaikai yra nuteisiami mirties bausme ir gali būti nužudomi. Į paieškos laukelį ir į youtube.com įrašykite „mirties bausmė vaikai“, taip rasite daugiau informacijos.

Idėjos veiksmams

Apsilankykite Kanados koalicijos prieš mirties bausmę tinklalapyje ir perskaitykit, ką rašo kaliniai (http://ccadp.proboards.com). Tuomet parašykite laišką mirties bausme nuteistam asmeniui (ccadp svetainėje yra informacijos, kaip tapti susirašinėjimo draugu, arba susisiekite su vietine „Amnesty International“ atstovybe).

Perskaitykite naujienas apie Nanoną Williamsą www.nawisa.ch ir nuspręskite, kaip galite jo bylai padėti.

Daugiau informacijos

Norėdama tapti Europos Tarybos nare, šalis turi panaikinti mirties bausmę. Organizacijos šalių narių teritorijose nuo 1997 metų neįvykdyta jokia mirties bausmė.

2009-ieji buvo pirmieji metai, kai Europoje nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė; tačiau 2010 m. kovą Baltarusija nužudė du nuteistuosius.

Daugiau informacijos apie tai, kurios šalys yra ratifikavusios tarptautines mirties bausmę panaikinančias sutartis, rasite „Amnesty International“ tinklalapyje adresu www.amnesty.org.

Remiantis „Amnesty International“ ataskaita „Death Sentences and Executions 2014“ (Mirties nuosprendžiai ir bausmės 2014 m.), 2014 metais mažiausiai 2466 žmonės 55- iose šalyse buvo nuteisti mirties bausme. Lyginant su 2013 m., kai buvo nuteisti 1925 žmonės 57-iose šalyse, tai yra 28% daugiau. Tikėtina, kad tokį augimą lėmė mirties bausmės, paskelbtos Egipte (nuo 109-ių 2013 m. iki 509-ių 2014 m.) ir Nigerijoje (nuo 141-os 2013 m. iki 659-ių 2014 m.) – abiejose šalyse teismai kai kuriais atvejais paskelbė masinius nuosprendžius.

Skaičiuojama, kad 2014-ųjų pabaigoje mažiausiai 19 094 žmonės visame pasaulyje buvo nuteisti mirties bausme.

„Human Rights Watch“ tekste „Executions Down, But Not For Juvenile Offenders“ (Mirties bausmių įvykdoma mažiau, bet ne jauniems nusikaltėliams) (2015 m. balandžio 1 d.) teigiama, kad 2013 m. padaugėjo mirties bausmių už nusikaltimus, kuriuos įvykdė vaikai.

Beveik neabejotina, kad Iranas lyderiauja pasaulyje vykdydamas mirties bausmę nepilnamečiams – 2014 m. mirties bausmė įvykdyta 14-ai asmenų, o per pastarąjį dešimtmetį – net 77-iems asmenims. Pernai Iranas ir toliau skyrė mirties bausmes nepilnamečiams nusikaltėliams. Iš viso toje šalyje mirties bausmės įvykdymo laukia mažiausiai 160 nepilnamečių nusikaltėlių.

Pernai mirties bausmės nepilnamečiams nusikaltėliams buvo paskirtos Egipte ir Šri Lankoje, o anksčiau buvo nuteista Maldyvuose, Nigerijoje, Pakistane, Saudo Arabijoje ir Jemene.

2013 m. Saudo Arabijoje mirties bausmė buvo įvykdyta trims nepilnamečiams nusikaltėliams, galimai ir Irane bei Jemene.

Amnesty's report ‘Children and the death penalty: Executions worldwide since 1990', published in 2002, reveals that the USA was top of the list with regards to numbers of young men executed who were under 18 when they committed their crimes; the USA executed 18. Pakistan executed one who was only 13 when he offended.

Human Rights Watch states: Only Iran, Sudan, China and Pakistan are known to have executed juvenile offenders since 2004. Sudan carried out two such executions in 2005, while China executed one juvenile offender in 2004 and Pakistan executed one juvenile offender in 2006. In contrast, Iran is known to have executed at least three juvenile offenders in 2004, eight in 2005, and four in 2006. In total numbers, only China carries out more executions than Iran. On a per capita basis, Iran executes more people annually than any other country. (www.hrw.org June 2007)

Detalų Nanono bylos aprašymą ir jo teismo metu padarytas klaidas rasite http://murderpedia.org/male.W/w/williams-nanon.htm.

Dalomoji medžiaga

Download as PDF

„Kai išauš rytojus“ (aut. Nanonas Williamsas)
1 dalis
Kitą dieną po Dwighto Adananduso mirties aš pirmąkart gyvenimą pamačiau visiškai kitokį, nei jis buvo – o gal turėčiau sakyti, nei aš norėjau, kad būtų. Buvo žiemos pradžia, o aš, gulėdamas ir galvodamas apie draugą, kuris visuomet šypsodavosi net ir pačią niūriausią dieną, jaučiausi tąsomas audros. Palengva sujudėjau, pakėliau po durimis numestą laikraštį ir perskaičiau jo istoriją.
Skaitant ir žinant, kad daugiau niekada jo nebepamatysiu, apėmė jausmas, tarsi kažkas be perstojo smaigstytų adatomis man širdį. Kartais jis į kiemą ateidavo sušukdamas: „Ei, jaunuoli, kas vyksta?“ Aš apsidairydavau, įsispoksodavau į jį ir atsakydavau: „Seni, ką tu vadini jaunuoliu“, ir abu prapliupdavome juoktis, nes mūsų bloke aš buvau pats jauniausias.
Kai prisimenu tas akimirkas dabar… Jaučiu gilų liūdesį, nes niekada nebenorėsiu būti kieme, kai jame nėra Dwighto, kuris savo juokeliais mane siutindavo.
Metams bėgant, keitėsi ir mano laiko praleidimo metodai, tačiau noriu manyti, kad šie nauji metodai man padės vieną dieną tapti geresniu žmogumi, kokiu tapo Dwightas. Silpnumo akimirkomis pagaunu save bemąstantį, ką tokiu atveju darytų Dwightas.
„Atmink, – sakydavo man jis, – kad sistema gali tave pribaigti tik tuo atveju, jei tu jai leisi. Atrask taiką su savuoju Dievu, kas jis bebūtų, ir pradėk gyventi kaip tik gali geriau, ir vertink tai.“ Tada jis tęsdavo: „Jaunuoli, nežinau, kodėl tu čia, bet žinau, kad tu čia nepriklausai...“

2 dalis
„…Tiesą sakant, niekas nepriklauso čia, mirties bausmės laukime. Prievartautojai, pagrobėjai, plėšikai, vaikų išnaudotojai ir sadistai, kuriems į tave nusispjaut. Tačiau čia taip pat yra ir rūpestingų, atjaučiančių žmonių, kurie yra padarę tuos pačius dalykus, tačiau rado būdą pasikeisti, ir aš noriu, kad tu visada tai atmintumei“, – sakė jis man kelias savaites prieš tai, kai jam buvo įvykdyta mirties bausmė. „Atmink tai, jei neatminsi nieko daugiau. Jeigu teisi kitus taip, kaip ši sistema teisė tave, būsi ne geresnis nei tie, kurie tave pasmerkė mirčiai!“ Tiems žodžiams dabar skambant mano ausyse, svarstau, kodėl taip ilgai užtrukau suprasti, ką jis turėjo omenyje. Žinoma, girdėjau, ką jis sakė, tačiau iš esmės suvokti tų žodžių reikšmę buvo visai kas kita. Turbūt tuomet buvau jaunuolis, kuriuo jis mane vadino, tačiau tiesa skaudi, kai pagaliau imi ją matyti.

Žinau, kad įkalinimas – tai psichologinio kankinimo ginklas, palaikantis frustraciją tol, kol įsimeta depresija, tačiau kažkokiu būdu kai kurie sugeba išlaikyti dvasią ir valią gyventi toliau. Dwightas tą dvasią turėjo nepaisant to, ką buvo padaręs, kad atsidurtų mirties bausmės laukiamajame, ir ta dvasia jis pakeitė gyvenimus ir kitų, pūvančių lyg gyvi lavonai sistemos kapinėse. „Žinau, kad nelengva, Jaunuoli, – sakydavo jis, – bet niekas ir nesakė, kad gyvenimas bus lengvas. Kiekvieną dieną gyvenk taip, kiek ji to verta, ir kol matai šviesą kelio gale, leisk jai būti ta stiprybe, kuri tave veda.“ Tai buvo paskutiniai jo man ištarti žodžiai, ašaroms riedant iš akių, kai jis su visais atsisveikino. Nedrįstu paaiškinti, ką man tai reiškia, nors manau, jog jis man tai pasakė, kad atrasčiau savąją stiprybę, kuri mane palaikė per jau prabėgusius metus ir turbūt dar ir ateinančius. Niekada neatsisakiau savo principų ar man gyvenime vertingiausių dalykų – tokių kaip šeima, tad manau, kad meilė ir vieną dieną pasirodysiantys dangaus vartai ir yra tas tikrasis rytojus, kai jis išaušta.“

Nanoną Williamsą Teksaso valstija mirties bausme nuteisė 1992 m., kai jam buvo 17 metų – už žmogžudystę. Kaltinimus jis neigia, tačiau 13 metų praleido laukdamas mirties bausmės, kol jo nuosprendis buvo pakeistas įkalinimu iki gyvos galvos; tai įvyko po to, kai 2005 m. JAV Aukščiausiasis Teismas Roperio V. Simmonso byloje nusprendė, kad nepilnamečiams mirties bausmės vykdyti negalima. 2010 m. federalinis teismas nurodė Nanoną paleisti iš kalėjimo, nes prisiekusiesiems buvo pateikti suklastoti įrodymai, o jo gynybos advokatai teismo metu 1992 m. buvo netinkami.

Šaltinis: Kanados koalicija prieš mirties bausmę

Iškarpa iš laikraščio
Hantsvilis, 1997 m. spalio 2 d. Trečiadienio vakarą buvo įvykdyta mirties bausmė nuteistam plėšikui, kuris prieš devynerius metus nušovė San Antonijaus verslininką, bandžiusį jį sustabdyti po banko apiplėšimo. 41-erių metų Dw. Adanandusas buvo nuteistas mirties bausme už Vernono Hanano nužudymą – šis buvo pašautas į krūtinę 1988 m. sausio 28 d., susigrūmęs su Dw. Adanandusu banko fojė San Antonijaus šiaurinėje dalyje.