Išsamiame sveikatos raštingumo koncepciniame modelyje (žr. toliau pateiktą paveikslą) daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip žmonės gauna, supranta, vertina ir taiko informaciją, susijusią su sveikatos priežiūra, ligų prevencija ir sveikatos stiprinimu. Jame paaiškinama, kaip sveikatos raštingumas vystosi per visą gyvenimą ir parodoma asmeninių, situacinių ir kontekstinių veiksnių, tokių kaip socialiniai ir aplinkos veiksniai, įtaka. Modelis taip pat parodo, kaip sveikatos raštingumas gali paveikti sveikatos sistemos naudojimą ir išlaidas, sveikatos elgseną ir sveikatos rezultatus, dalyvavimą ir įgalinimą, teisingumą ir tvarumą. Nors sveikatos raštingumas yra labai svarbus individualių asmenų ir populiacijų gebėjimui spręsti sveikatos klausimus, tačiau jis taip pat priklauso nuo sveikatos sistemos teikiamos paramos, pavyzdžiui, nuo to, ar lengva paslaugas gauti ir jomis naudotis, nuo aiškios komunikacijos ir informuoto sprendimų priėmimo.

Paveikslas: Sveikatos raštingumo koncepcinis modelis

Sveikatos raštingumas yra labai svarbus veiksmingų ir patikimų sveikatos sistemų funkcionavimui. Jis įgalina žmones nuolat atnaujinti turimą informaciją taip palaikant sveikatingumą ir išliekant informuotais sveikatos priežiūros paslaugų vartotojais. 

Tiek žmonių, tiek sistemų sveikatos raštingumo ugdymas bei abipusės atsakomybės tarp šių šalių skatinimas, stiprina lygias galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu tai, kad žmonių pažeidžiamumą nulemia jų gebėjimai ir poreikiai bei sveikatos paslaugų organizavimas. Todėl sveikatos raštingumo ugdymas turėtų būti užtikrintas visiems, taip pat ir pažeidžiamiems asmenims, susiduriantiems su sveikatos raštingumo iššūkiais.  

Sveikatos raštingumas yra svarbus sveikatą  ir jos netolygumus lemiantis veiksnys. Nustatyta stipri socialinė ir ekonominė sąveika, rodanti, kad žemas socialinis ir ekonominis statusas, žemas išsilavinimo lygis, nepalanki sveikatai elgsena, prastas savo sveikatos vertinimas ir dažnesnis naudojimasis sveikatos priežiūros paslaugomis, koreliuoja su žemesniu sveikatos raštingumo lygiu. Sveikatos raštingumo lygio skirtumai gali lemti netolygumus ne tik tarp valstybių, bet ir tarp skirtingų gyventojų grupių jose. 

Žemas sveikatos raštingumo lygis eikvoja žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir užkerta kelią tvariam vystymuisi. Ekonominių tyrimų, kuriais įvertinamas sveikatos raštingumas Europoje, atliekama nedaug. Vertinti žemo sveikatos raštingumo kaštus yra sudėtinga, todėl tenka daryti tik tam tikras prielaidas. Jungtinėse Amerikos valstijose atlikti tyrimai rodo, kad metinės nepakankamo sveikatos raštingumo išlaidos sudaro 3-5 proc. sveikatos apsaugos biudžeto  . Remiantis šiais skaičiavimais, prasto sveikatos raštingumo išlaidos Anglijoje galėtų siekti 2,95-4,92 mlrd. svarų sterlingų (remiantis tuo, kad 2014-2015 m. Anglijos nacionalinės sveikatos tarnybos (ang. England National Health Service) biudžetas yra 98,4 mlrd. svarų sterlingų) . Tačiau Jungtinėse Amerikos valstijose gautas išvadas dėl tokių išlaidų sunku pritaikyti Europos sveikatos sistemoms. Neseniai Jungtinėse Amerikos valstijose atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo “Medicare” programos naudotojai duomenimis, stiprinant sveikatos raštingumą būtų galima išvengti beveik milijono apsilankymų ligoninėse ir sutaupyti daugiau kaip 25 mlrd. dolerių per metus  . 

Europos žmogaus teisių konvencija, Europos socialinė chartija bei Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Ovjedo konvencija) sudaro žmogaus teisių reglamentavimo pagrindą sveikatos srityje.  Nustatytais principais ne tik atsižvelgiama į sveikatos raštingumą, tačiau šių principų įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo jo. Pavyzdžiui, informuotumu grįsto sutikimo atlikti sveikatos intervenciją sveikatos srityje principas (Ovjedo konvencijos 5 straipsnis) apima teisę gauti ir suprasti atitinkamą informaciją apie intervenciją, kad būtų galima sutikti su jos atlikimu. Kitaip tariant, sveikatos raštingumas (informacijos supratimas ir galimybė ją gauti, kritinis mąstymas) leidžia asmenims įvertinti intervencijos naudą bei riziką ir priimti visapusiškai pagrįstus sprendimus. 

Sveikatos raštingumas yra svarbus indėlis siekiant įgyvendinti trečiąjį Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslą, kuriuo norima "užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę". Sveikatos raštingumas – strateginis metodas, kurį taikant galima pasiekti aukščiausią visiems pasiekiamą sveikatos standartą, grindžiamą keturiais esminiais elementais: 1) pasiūla: atspindėtas visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros įstaigų, prekių ir paslaugų, taip pat visiems skirtų programų poreikis; 2) prieinamumu: sveikatos priežiūros įstaigos, prekės ir paslaugos turi būti visiems prieinamos lygiomis sąlygomis, įperkamos, turi suteikti prieinamą informaciją ir būti (fiziškai) pasiekiamos; 3) priimtinumu: visos sveikatos priežiūros įstaigos, prekės ir paslaugos turi orientuotis į medicinos etiką ir būti tinkamos kultūriniu požiūriu; 4) kokybe: sveikatos priežiūros įstaigos, prekės ir paslaugos turi būti tinkamos moksliniu ir medicininiu požiūriu, kokybiškos ir teikiamos dalyvaujant kvalifikuotam sveikatos priežiūros personalui. 
 

Sveikatos sistemos, jų vykdytojai ir paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį suteikiant žmonėms galimybę laisvai ir sąmoningai daryti pasirinkimus, susijusius su savo sveikata. 

Sveikatos raštingumas yra svarbus platesniame sveikatos prevencijos kontekste. Jis susijęs su įvairios mokslinės ir klinikinės informacijos supratimu, padedančiu siekti gerų sveikatos rezultatų (sveikatos prevencijos priemonių imamasi siekiant išvengti ligos, todėl jos gali būti tiesiogiai asmeniškai nepatiriamos, priešingai nei gydymo ir terapinės procedūros, kurios turi apčiuopiamą poveikį žmonėms ligos metu). 

Panagrinėkite šiuos pavyzdžius: 

• COVID-19 pandemija paskatino didžiausią žmonijos istorijoje skiepijimo kampaniją. Vienas iš daugelio iššūkių, su kuriais susidūrė žmonės, buvo vakcinacijos rizikos ir naudos įvertinimas (tam greičiausiai reikėjo gilaus ir konceptualaus suvokimo statistinių duomenų, tokių kaip procentai, tikimybė, prognozavimo modeliai ir įvairūs scenarijai). Šiuo požiūriu sveikatos raštingumas gali padėti žmonėms suvokti, suprasti ir įvertinti susijusią riziką.
• Sveika mityba prisideda prie sveikos gyvensenos, įskaitant mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Mityba priklauso nuo kultūrinių ir geografinių žmonių ir visuomenės grupių ypatumų. Turint tai omenyje, sveikatos raštingumas padeda ugdyti įgūdžius, jautrumą ir empatiją, reikalingą skirtingų žmonių ir grupių atžvilgiu, jei siekiama veiksmingiau skatinti pokyčius jų kasdienėje mityboje.

Taigi, sveikatos raštingumas gali būti laikomas tiek asmens, tiek visuomenės sveikatą lemiančiu veiksniu. Jis aktualus individualių asmenų, bendruomenių ar kitų asmenų grupių, turinčių bendrų sveikatos žinių, sveikatai. Kitaip tariant, sveikatos raštingumas iš esmės yra nuo santykių priklausoma veikla, kuri gali padėti vystyti bendrą gerovę, įskaitant ir pažeidžiamų grupių asmenis.