Pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimas
Tinkamo pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų bendravimo trūkumas gali turėti įtakos į pacientą orientuotai sveikatos priežiūrai ir bendram sprendimų priėmimui. Svarbu skirti dėmesį pacientui ir sveikatos priežiūros specialistui suprantamo dialogo skatinimui.
Kontekstas
Tikėtina, kad pagerinus pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimą, bus užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir teikimo teisingumas. Tai gali padėti sustiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir išgelbėti žmonių gyvybes (pavyzdžiui, per visuomenės sveikatos krizes gerai parengta, aiški ir skaidri komunikacija sveikatos klausimais gali paskatinti laikytis rekomenduojamų visuomenės sveikatos priemonių). Aiški abipusė komunikacija suteikia žmonėms (grupėms ir bendruomenėms) galimybę priimti sprendimus. Tai reikalauja bendros kalbos, įskaitant žodžių ir sąvokų supratimą, vartojimą, galimybes klausti ir gauti to paties lygio atsakymus.
Sveikatos priežiūros teikėjo komunikacijos stilius yra susijęs su geresniu paciento supratimu apie savo sveikatą ir jos priežiūrą. Pacientų supratimas apie priežiūrą ir pasitikėjimas savo gebėjimais gali padidinti sveikatos priežiūros teikėjo komunikacijos poveikį.
Sveikatos valdžios institucijos turėtų ieškoti geriausių būdų pasiekti visus žmones, ypač tuos, kurie yra pažeidžiamose situacijose ir/ar sunkiai pasiekiami, pavyzdžiui, benamiai, asmenys patiriantys sunkumų dėl informacinių technologijų prieinamumo ar trūkstamų įgūdžių arba mobilumo apribojimų turintys asmenys.
Sunkumai, su kuriais susiduriama
Europoje vidutiniškai 15 proc. suaugusiųjų nurodo, kad jiems yra sunku suprasti informaciją, kurią suteikia gydytojas. 18 proc. suaugusiųjų nurodo, kad sunku įvertinti, ar gydytojo pateikiama informacija yra tinkama jų gyvenimo būdui. 28 proc. suaugusiųjų nurodo, kad jiems sunku suprasti paskirtų vaistų informaciniuose lapeliuose pateikiamą informaciją . Šie sunkumai rodo aiškų neatitikimą tarp asmenų turimų žinių ir gebėjimų ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugų teikėjų bei sveikatos priežiūros institucijų bendravimo stilių. Taip pat, gydytojai gali pervertinti savo bendravimo įgūdžius. Didėjantis sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvis ir pačių gydytojų trūkumas visoje Europoje gali turėti įtakos asmenų, sveikatos sistemos paslaugų teikėjų ir sveikatos priežiūros institucijų bendravimo kokybei.
Komunikacijos sudėtingumas ir vienodo supratimo nebuvimas dėl skirtingų šnekamųjų kalbų arba dėl nesuprantamų žodžių vartojimo yra kliūtis veiksmingam paciento ir paslaugų teikėjo bendravimui.
Bendravimo sunkumai ypač išryškėja, kai pacientas turi bendravimo poreikių, į kuriuos reikėtų atidžiai atsižvelgti, todėl labai svarbu planuoti ne tik žodinį bendravimą, bet ir kitus bendravimo būdus.
Medicininiai terminai, rizikos sąvokos ir medicinos žargonas, vartojami sveikatos priežiūros specialistų arba išreikšti pacientams siūlomoje spausdintinėje medžiagoje, gali lemti, kad pacientai neteisingai interpretuos informaciją. Taip pat, dėl riboto laiko, skirto susitikimams, kai nėra vietos klausimams ir dialogui, pacientams gali kilti neaiškumų dėl pateikiamų gydymo nurodymų. Tai ypač realu tais atvejais, kai dėl specialių bendravimo poreikių (raidos sutrikimų, negalios) ar kai asmuo neturi pakankamai bendravimo su sveikatos priežiūros specialistais įgūdžių, todėl derėtų skirti papildomo laiko bendravimui.
Veiksmai
Aiškus bendravimas yra pagrindas, kad žmonės suprastų informaciją apie sveikatą ir imtųsi veiksmų. Nepriklausomai nuo sveikatos raštingumo lygio, svarbu, kad sveikatos priežiūros darbuotojai užtikrintų, jog pacientai supranta jiems teikiamą informaciją.
Kad bendravimas tarp pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros institucijų būtų veiksmingas ir tinkamas, pacientai turi turėti pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę ir gebėti susieti informaciją su savo kasdieniu gyvenimu. Sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų komunikacija būtų aiški ir skaidri, atitiktų įvairių žmonių, įskaitant turinčius kognityvinių sutrikimų ar kalbos sunkumų, poreikius. Bendravimo gerinimui naudojamos priemonės: "Bendravimas visiems" (angl. Communicate for All), "Klausk manęs 3®" (angl: Ask Me 3®), "Mokau tave-mokyk mane" (angl. „Teach-Back“) ir paprastos kalbos principų taikymas.
Asmenims reikia:
Sveikatos sistemos atsakomybė:
informacijos apie tai, kad turi teisę į bendravimą pagal savo gebėjimą suprasti;
žinių apie savo sveikatos būklę ir atitinkamas sąvokas, gebėjimo suprasti, ką sako sveikatos priežiūros specialistai ir kas perduodama spausdintinėje medžiagoje;
gebėjimo aiškiai bendrauti (taip pat ir internetu) ir prašyti paaiškinimų;
gebėjimo įvertinti priežiūros tinkamumą ir nurodymų pritaikomumą iš asmeninės perspektyvos, taikyti nurodymus ir sprendimus praktiškai, kasdieniame gyvenime.
taikyti skaidrius ir atvirus bendravimo būdus, dėl neaiškumų, susijusių su rizika sveikatai;
sukurti bendravimo erdves, kuriose būtų atsižvelgiama į specialius pacientų bendravimo poreikius ir jų kultūrinę kilmę, pasirūpinti profesionaliais vertėjais arba, jei reikia, pasitelkti kultūrinius tarpininkus;
plėtoti skaitmeninių e. sveikatos svetainių ir paslaugų prieinamumą žmonėms, turintiems įvairių bendravimo poreikių, ir skirti laiko papildomiems susitikimams;
bendraujant vengti medicininių žargonų ir sudėtingų pacientams nesuprantamų žodžių;
rekomenduoti sveikatos priežiūros specialistams mokymus apie įvairius bendravimo su pacientais, turinčiais bendravimo poreikių, būdus, taip pat mokymus apie bendravimą skaitmeninėje aplinkoje.
„Pacientų mokymo apie vaistų vartojimą skyriaus“ įkūrimas yra vietinio sveikatos raštingumo projekto Şanlıurfa mokymo ir tyrimų ligoninėje, esančios Ş.Urfa provincijoje, pietryčių Anatolijos Turkijos regione, pavyzdys.
Tikslas ir uždaviniai:
Užtikrinti teisingą vaistų vartojimą ir efektyvius gydymo rezultatus ligoninėje gydomiems pacientams, kuriems paskirti vaistai.
Tikslinė grupė
Visi pacientai, įskaitant gydomus vaikus (ir jų tėvus).
Metodas:
Gydytojas, ištyręs pacientą, , esant indikacijoms, jam paskiria vaistus, kuriuos pacientas turi vartoti. Tuomet, pacientai nukreipiami į "Pacientų mokymo apie vaistų vartojimą skyrių", kuriame dirba slaugytojos, prižiūrimos farmakologo. Šiame skyriuje pacientai mokomi, kaip tinkamai vartoti jiems paskirtus vaistus. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai skatinami lankytis šiame skyriuje, nes gydantis gydytojas gali išduoti "vaistų vartojimo ataskaitą", kuri leidžia skyriuje dirbantiems specialistas atnaujinti receptą paskirtiems vaistams, ir tai padeda sumažinti apsilankymų ligoninėje skaičių.
Rezultatai:
geresni pacientų sveikatos rezultatai;
sumažintas galimas šalutinis poveikis dėl neteisingo vaistų vartojimo;
sumažėjęs priėmimo į greitosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo ir pakartotinių kreipimųsi skaičius.
Pridėtinė vertė:
Teisingas vaistų vartojimas sumažina sveikatos priežiūros išlaidas ir pagerina paciento sveikatos būklę.
Ši sistema, skirta informuoti pacientus, kuriems diagnozuotas vėžys, buvo įdiegta 2000-ųjų pradžioje kaip pirmojo Europos kovos su vėžiu plano (angl. A cancer plan for Europe) dalis. Šios priemonės tikslas yra sudaryti sąlygas geresniam ir lengvesniam informacijos pasiekiamumui ir plitimui pacientams ir jų šeimos nariams. Ši sistema skatina laikytis konkrečiai diagnozei siūlomos gydymo strategijos. Tai grindžiama aiškios ir tinkamos informacijos teikimu, atsižvelgiant į pacientus ir jų pageidavimus, taip suteikiant realią paramą.
Tikslinė grupė:
Sistema skirta visiems vėžiu sergantiems pacientams, pradedant nuo pirminės histologiškai patvirtinto vėžio diagnozės iki ligos recidyvo.
Metodas:
Sistema yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigoje vykstančius procesus. Ją sudaro keturi etapai:
paciento lydėjimas ir poreikių nustatymas;
nukreipimas ir (arba) galimybė gauti papildomą priežiūrą (ypač vaisingumo išsaugojimo atveju);
koordina paciento informavimas apie ligos diagnozę ir siūlomą gydymą;
vimas tarp gyvenamosios vietos, miesto ir sveikatos priežiūros įstaigos.
Pacientui pateikiami įvairūs dokumentai, padedantys orientuotis sveikatos sistemoje, pavyzdžiui, personalizuotos priežiūros galimybės, kurioje nurodomi gydymo etapai, atitinkamas grafikas, informacija apie palaikomąją pagalbą, naudingų kontaktų sąrašas.
Sistema grindžiama tarpdisciplinine priežiūra, kurioje pirmiausia dalyvauja gydytojai ir paramedikai. Nacionalinis vėžio institutas paskelbė rekomendacijas ir gaires, padedančias sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams kurti šią sistemą. Atitinkami specialistai (tiek valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek privačiai praktikuojantys gydytojai) dalyvauja ad hoc tęstiniame mokyme.
Sistema buvo plėtojama pagal Europos kovos su vėžiu planus, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įvairovę (didėjant vadinamosios "miesto" medicinos vaidmeniui) ir tam tikrų grupių, pavyzdžiui, vaikų ir protinę negalią turinčių asmenų, padėtį.
Rezultatai:
Pacientų, kuriems diagnozuota liga, informavimo sistema įdiegta visose sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose teisę teikti vėžio gydymo paslaugas. Jos organizavimas yra aprašytas Nacionalinio vėžio instituto gairėse ir yra vienodas visoje šalyje. Sistemos įgyvendinimas yra viena iš kertinių kokybės sąlygų, kurias turi taikyti visos su vėžio gydymu susijusios įstaigos.
Pridėtinė vertė:
Aiški ir tinkama informacija, atsižvelgiant į pacientus ir jų pageidavimus, o tai padeda užtikrinti realią tarpdisciplininę pagalbą. Didelis privalumas yra tai, kad ši sistema buvo pritaikyta visoje šalyje.
Nepakankamos pacientų prancūzų kalbos žinios, gydytojų konsultacijų metu, yra kliūtis pacientams gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl buvo nuspręsta šiuos kalbos netolygumus spręsti suteikiant sveikatos priežiūros specialistams galimybę konsultacijų metus naudoti vertimo paslaugomis. Kalbinių kliūčių pašalinimas ne tik palengvina bendravimą, tačiau leidžia:
gerinti prevencijos, atrankinės patikros ir sveikatos priežiūros prieinamumą;
sumažinti nereikšmingų, nereikalingų ir brangiai kainuojančių tyrimų skaičių;
didinti asmens savarankiškumą ir stiprinti pagarbą jo teisėms (informavimui, konfidencialumui, laisvam ir sąmoningam sutikimui).
Tikslinė grupė:
Tai aktualu visiems šiaurės rytų regiono gyventojams, kuriems prancūzų kalba nėra gimtoji ir tame regione dirbantiems, privačia praktika užsiimantiems, gydytojams ir akušeriams.
Rezultatai:
Paciento kalbą mokantis vertėjas yra pasiekiamas per 5 minutes nuo sveikatos priežiūros specialisto prašymo, net ir iš anksto nesuplanuoto vizito atveju.
Pridėtinė vertė:
Galimybė naudotis profesionaliu žodinius vertimu padeda skatinti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą kitakalbiams ir jų integraciją į visuomenę. Vertimas telefonu, taip pat, padeda mažinti teritorinius ir regioninius sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumus.
„Ask Me 3® yra Sveikatos priežiūros tobulinimo instituto (Institute for Healthcare Improvement) sukurta edukacinė programa, skatinanti pacientus ir jų šeimos narius užduoti tris konkrečius klausimus paslaugų teikėjams. Šie klausimai padėtų geriau suprasti savo sveikatos būklę ir ką reikia daryti, norint išlikti sveikiems.
Tikslinė grupė:
sveikatos raštingumo ekspertų sukurta „Ask Me 3®“ yra greita ir efektyvi priemonė, skirta pagerinti pacientų, šeimų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ryšius ir padėti pacientams tapti aktyvesniais sveikatos priežiūros komandos nariais.
Metodas:
„Ask Me 3®“ propaguoja tris paprastus, bet labai svarbius klausimus, kuriuos pacientai turėtų užduoti savo paslaugų teikėjams kiekvieno vizito metu, o sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai visuomet turėtų skatinti šiuos klausimus užduoti ir padėti suprasti pateikiamus atsakymus:
kokia yra mano pagrindinė problema?
ką man reikia daryti?
kodėl man svarbu tai padaryti?
Rezultatas:
„Ask Me 3®“ yra paprasta naudoti, nebrangiai įdiegiama, palengvina kasdienį bendravimą.
Pridėtinė vertė:
aktyvus dalyvavimas įgalina pacientus ir palengvina dialogą su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Pacientų užduodami klausimai suteikia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams užuominų apie jų būklės supratimo, priėmimo ir įžvalgos lygį, o tai savo ruožtu gali padėti sveikatos specialistui laiku pateikti tinkamą informaciją.
Sveikatos raštingumo priemonių rinkinio (angl. The Health Literacy Tool Shed) iniciatorius yra Bostono universitetas. Tai internetinė duomenų bazė, kurioje yra daugiau nei 200 sveikatos raštingumo priemonių. Svetainėje pateikiama informacija apie priemones, įskaitant jų psichometrines savybes, remiantis recenzuotos literatūros apžvalga.
Tikslinė grupė:
Sveikatos raštingumo priemonių rinkinys, tai duomenų bazė, skirta tyrėjams, sprendimus priimantiems asmenims ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Priemonės padeda nustatyti svarbiausius matavimus, kurie gali būti naudojami sveikatos raštingumo tyrimams, poreikio vertinimams ir kt.
Metodas
Tai atvira, laisvai visiems vartotojams prieinama duomenų bazė.
Rezultatai:
Ši priemonė padidina galimybes pasirinkti tinkamiausią priemonę, skirtą atliekamo tyrimo tikslui pasiekti.
Pridėtinė vertė:
Sveikatos raštingumo priemonių rinkinys (angl. The Health Literacy Tool Shed) suteikia galimybę naudotis pažangiausiomis matavimo priemonėmis. Anksčiau tokių priemonių apžvalga buvo skelbiama tik moksliniuose žurnaluose. Sveikatos raštingumo įrankių saugykla suteikė demokratišką prieigą prie šių įrankių ir paspartino dalijimąsi žiniomis bei atitinkamų priemonių naudojimą.
Tai veikla, kurios metu besimokantieji moko vieni kitus to, ko išmoko, pavyzdžiui, aiškindami žodžiu, demonstruodami ir vaidindami.
Tikslas ir uždaviniai:
Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos priežiūros tyrimų ir kokybės agentūros duomenimis, "Teachback" – tai metodas, skirtas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams užtikrinti, kad jų pateikta medicininė informacija yra suprantama pacientams ir jų šeimos nariams.
Tikslinė grupė:
Skirta sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.
Metodas:
Pacientų yra prašoma savais žodžiais perpasakoti gydytojo pateiktą informaciją, ir patvirtinti, kad viskas buvo paaiškinta ir pacientai suprato pateiktą informaciją. Mokymas gali būti taikomas, kai pacientams aiškinamos svarbios ir sudėtingos jų sveikatos priežiūros sąvokos, pvz., nauja diagnozė, vaistai, priežiūros namuose nurodymai, gydymo planai, elgesio pokyčių rekomendacijos, naujų prietaisų naudojimas, gydymo galimybės ir tolesni veiksmai.
Rezultatai:
Ištekliai, reikalingi "Teach-back", yra nedideli. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai "Teach-back" gali įgyvendinti kaip savo įprastų pareigų dalį. Taikant šią praktiką įgyvendinimo laikas trumpuoju laikotarpiu yra minimalus, o ilguoju laikotarpiu galima sutaupyti daug laiko.
Pridėtinė vertė:
Sistemingas "Teach-back" naudojimas padės pašalinti kliūtis ir iššūkius, siekiant pagerinti bendravimą ir procesus.
Didžiąją dalį tekstinės informacijos apie sveikatą daugeliui suaugusiųjų vis dar yra per sunku suprasti. Nors paprasta kalba yra tik vienas elementas iš plataus masto sprendimų, reikalingų sprendžiant riboto sveikatos raštingumo problemą, tačiau dėl visiems naudingo poveikio sveikatos priežiūros įstaigos turėtų dažniau ja naudotis.
Tikslinė grupė:
Pacientai, slaugytojai, kiti sveikatos sistemos naudotojai dalyvaujantys sprendžiant sveikatos problemas.
Metodas:
Paprasta kalba padeda skaitančiajam:
rasti tai, ko reikia;
suprasti, ką rado;
panaudoti tai, ką randa, savo poreikiams tenkinti.
Rezultatas:
Taikant paprastos kalbos principus, auditorijai lengviau gauti aktualią informaciją apie sveikatą, ji yra paprasta, skaitoma ir įgyvendinama.
Pridėtinė vertė:
Suprantama kalba padeda užtikrinti prieigą prie informacijos, teisingumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime. Ji taip pat didina efektyvumą ir stiprina pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema.
Lingvistinis kartografavimas naudojamas siekiant sužinoti, kaip žmonės orientuojasi sveikatos priežiūros sistemose ir pagerinti sveikatos priežiūros sistemų aplinką.
Tikslinė grupė:
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, sprendimų priėmėjams, administracijai.
Metodas:
Naudojant sveikatos priežiūros įstaigos lingvistinę kraštovaizdžio analizę, kaip diagnostinį metodą, gali būti užduodami šie klausimai:
kokiomis kalbomis ir kiek yra užrašų konkrečioje bendroje erdvėje?
ar ženklai yra vienkalbiai, dvikalbiai, daugiakalbiai ir kokie kalbų deriniai dažniausiai pasitaiko?
ar skirtingos kalbos vartojamos skirtingam turiniui ir skirtingose srityse?
kokiomis ženklų formos dažniausiai pasitaiko (skelbimų lentos, stendai, vitrinos, plakatai ir k. t.) meniu?
ar taikomi bendri trumpiniai, sintaksė, leksika, raštingumo lygis?
Rezultatai:
Lingvistinių kraštovaizdžių kartografavimas – tai būdas tirti matomus semiotinius ženklus viešosiose erdvėse ir ištirti, kaip kalba įtraukia (arba išskiria) žmones dalyvauti visaverčiame socialiniame ir visuomeniniame kontekste.
Paveikslas : Kalbinio kraštovaizdžio pavyzdys - nuorodos ligoninėse
Duomenų vizualizavimas, pavyzdžiui, infografikos ir grafikų naudojimas, tapo prasmingu būdu pateikti medicininius duomenis, kurie turi įtakos sprendimų priėmimui kolektyviniu ir individualiu lygmeniu, taip siekiant didinti sveikatos raštingumą.
Tikslinė grupė:
Naudojant vaizdinius elementus ir paprastą kalbą, galima pasiekti, kad asmuo, turintis ribotus sveikatos raštingumo įgūdžius, suprasdamas taip pateikiamus duomenis pasieks reikiamų rezultatų.
Metodas:
Duomenų vizualizavimas apima duomenų taškų suskaidymą pagal laiką, vietą ir žmonėms žinomus elementus arba skaičių suasmeninimą / lokalizavimą, kad jie būtų lengviau įsisavinami ir prasmingi. Duomenų informacijos suvestinės gali būti veiksmingos vizualizacijos priemonės, skirtos duomenims iš kelių šaltinių sekti ir atvaizduoti (pvz., lentelės, skritulinės diagramos ir sudėtinės juostinės diagramos, linijinės diagramos ir plotų diagramos, histogramos, sklaidos diagramos, šilumos žemėlapiai ir medžių žemėlapiai). Jis taip pat gali būti derinamas su infografika, įskaitant piktogramas ir nedidelį tekstą, kad būtų parodytas vaizdinis pasakojimas.
Rezultatas:
Istorijų pasakojimas naudojant paprastus grafikus, lyginamąsias diagramas ir reprezentacines piktogramas dažnai padeda aiškiai išreikšti numanomą dalyką, kad pagerintų paciento ir gyventojų sveikatą.
Pridėtinė vertė:
Duomenų vizualizacija gali pagerinti supratimą ir analizę, taip pat įgalinti geresnį ir greitesnį sprendimų priėmimą.
„Bendravimas visiems: prieinamo bendravimo vadovas (angl. Communicate For All: a guide to accessible communication )“ yra Prancūzijos sveikatos agentūros (Santé Publique France) parengtas vadovas, paremtas sveikatos raštingumo koncepcija ir skirtas skatinti tinkamą sveikatos raštingumo sklaidą.
Tikslinė grupė:
Bendravimo vadovas skirtas visiems, kurie dalyvauja kuriant ir skleidžiant visiems prieinamą informaciją, nepriklausomai nuo jų auditorijos ir raštingumo įgūdžių: gyventojams, migrantams, neraštingiems, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems. Be kitų subjektų, šis rekomendacinis Bendravimo vadovas skirtas sveikatos priežiūros ir medicinos bei socialinėms įstaigoms ir tarnyboms, siekiant padėti šioms organizacijoms tapti sveikatos raštingumą skatinančiomis organizacijomis. Tai aktualu sveikatos priežiūros ir sveikatos stiprinimo specialistams.
Metodas:
Šis Bendravimo vadovas yra labai praktiška priemonė, iliustruota daugybe pavyzdžių. Vadovas naudojamas kaip priemonė, padedanti suprasti rašytinį, žodinį, skaitmeninį, vaizdinį bendravimą, kad ir koks būtų paciento sveikatos raštingumo lygis. Bendravimo vadove dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir klaidomis, kurių reikia vengti.
Rezultatai:
Bendravimo vadovas atitinka dalyvių poreikius, atsižvelgiant į tai, ar jie nori kurti spausdintus dokumentus, naudoti vaizdus ar kurti interneto svetaines bei kitas skaitmenines laikmenas, kuriomis kuriama žodinė komunikacija. Jame taip pat siūlomi būdai, kaip geriau atsižvelgti į sveikatos raštingumo įgūdžių skirtumus organizacijoje.
Pridėtinė vertė:
Bendravimo vadovas parengtas taip, kad juo besinaudojantys dalyviai būtų vedami, lydimi žingsnis po žingsnio rengiant savo komunikaciją, siekiant galutinio tikslo – kad jį suprastų visi.
Tikslas ir uždaviniai: 
